2013 m. liepos 29 d.

David Sedaris - Let's Explore Diabetes with Owls

šaltinis
Kai viena ar kita tema, naujas mados pasireiškimas (sijonšorčiai?), sportiniai bateliai (Reebok Crossfit Nano 3.0?), filmas ar knyga ima nuolatos šmėkščioti blogosferoje (t. y. tinklaraščių pasaulyje), pasąmonė nusprendžia, kad pats laikas ir man visu tuo susidomėti (taip jau nutinka neįtikėtinai patiklioms reklamos aukoms). Šių metų pavasarį išleista nauja David Sedaris knyga "Let's Explore Diabetes with Owls" (liet. Ištirkime diabetą su pelėdomis) vos per kelias savaites tapo ganėtinai populiari, pateko tarp geriausiai perkamų knygų ir į vasaros skaitinių sąrašus. Knyga susideda iš 26 esė, kurių dauguma paremtos tikra autoriaus patirtimi, kelionės nuotykiais, santykiais su šeima, kaimynais. Kadangi tai 26 skirtingi kūriniai, o vienas jų užima vos kelis puslapius, knygą patogu skaityti dalimis ir nebijoti, jog prieš tai perskaityta istorijos dalis pasimirš ir teks viską pradėti iš pradžių (didžiulis privalumas, kai gali pasigirti tik žuvytės atmintimi).
Pastaruoju metu spaudoje, literatūroje ir net gyvenime pilna apsimestinio korektiškumo ir nediskutuotinų temų, todėl "Let's Explore Diabetes with Owls" atvirai, be jokių užuolankų reiškiama autoriaus nuomonė politiniais klausimais (JAV prezidento rinkimai, sveikatos apsaugos reforma), žmogaus teisių, religijos temomis yra tarsi šviežio oro gūsis. Istorijos juokingos, dialogai sarkastiški, ir visiškai neapsunkindami, suteikia food for thought (peno mintims). 
Tai ideali knyga vasaros atostogoms ir trumpiems pasiskaitymams prie jūros ar ežero. Tiesa, jei nemanote, kad visi žmonės turi vienodą teisę naudotis žmogaus teisėmis ar laisvėmis ir galvojate, jog esate lygesni iš lygių, tuomet jūsų pasiskaitymui tikriausiai labiau tiks Mein Kampf nei ši knygutė. 

 Hugh was right there with me, and though he ate the same thing I did, he practically wept when someone in China mentioned eating sea horses. “Oh, those poor things,” he said. “How could you?”
I went, “Huh?”
It’s like eating poultry but taking a moral stand against Peeps, those sugarcoated chicks they sell at Easter. “A sea horse is not related to an actual horse,” I said. “They’re fish, and you eat fish all the time. Are you objecting to this one because of its shape?”
He said he couldn’t eat sea horses because they were friendly and never did anyone any harm. This as opposed to those devious, bloodthirsty lambs whose legs we so regularly roast with rosemary and new potatoes.
Hiugas buvo kartu, ir nors valgė tą patį, ką ir aš, jis kone pradėjo verkti, kai kažkas Kinijoje paminėjo valgęs jūros arkliukus. "Ak, tie vargšeliai", pasakė jis. "Kaip tu galėjai?".
"Ką?" nesupratau.
Tai tas pats, kas valgyti vištieną, bet dėl moralinių priežasčių atsisakyti valgyti Peeps, tuos cukrumi dengtus zefyrinius viščiukus, parduodamus Velykų metu. "Jūros arkliukas nesusijęs su tikru arkliu" pasakiau. "Tai žuvys, o tu dažnai valgai žuvis. Ar atsisakai šios vienos tik dėl jos formos?"
Jis pasakė, kad negalėtų valgyti jūros arkliukų, kadangi jie draugiški ir niekam nedaro jokios žalos. Priešingai nei tos klastingos, kraujo ištroškusios avys, kurių šlauneles mes taip dažnai kepame pagardinę rozmarinu ir šviežiomis bulvėmis.*

Hugh and I will go on a trip, and while he’s out, walking the streets of Manila or Reykjavík or wherever we happen to be, I’m back at the hotel, writing about an argument we’d overheard in the breakfast room. It’s not lost on me that I’m so busy recording life, I don’t have time to really live it. I’ve become like one of those people I hate, the sort who go to the museum and, instead of looking at the magnificent Brueghel, take a picture of it, reducing it from art to proof. It’s not “Look what Brueghel did, painted this masterpiece” but “Look what I did, went to Rotterdam and stood in front of a Brueghel painting!”
Išvažiuojame su Hiugu į kelionę ir, kol jis vaikšto Manilos ar Reikjaviko, ar kitokio lankomo miesto gatvėmis, aš grįžtu į viešbutį aprašyti ginčo, kurį išgirdome pusryčiaudami. Puikiai suvokiu, kad nuosekliai užrašinėdamas gyvenimą, nebeturiu laiko jį iš tiesų gyventi. Tapau vienas tų žmonių, kurių taip nemėgstu: tie, kurie nueina į muziejų ir vietoj to kad žiūrėtų į nepaprastą Breigelio paveikslą, jį nufotografuoja, taip jo vertę sumenkindami nuo meno iki įrodymo. Tai ne "Pažiūrėkit, ką Breigelis nuveikė, nutapė šį šedevrą", tačiau "Pažiūrėkit, ką aš nuveikiau, nuvažiavau į Roterdamą ir pastovėjau prieš Breigelio paveikslą!"*

*Citatų vertimas į lietuvių kalbą yra laisvas, nebūtinai visiškai atitinkantis originalą, todėl prašome nesipiktinti mano kaip vertėjos kvalifikacijos trūkumu :)

2013 m. liepos 23 d.

Akimirkos liepą


Valgomos:
  • Didelėms avokadų atsargoms sunaikinti įkvėpimo suteiks receptų su avokadais (tiksliau - iš avokadų) knygos autorės tinklaraštis. Ir nepergyvenkite, jei pirktas avokadas kietas kaip akmuo: naktis popieriniame maišelyje kartus su bananu ar obuoliu pataisys situaciją (tik ne patys į tą maišelį lįskit, suprantama).
  • Skanių ir sveikų receptų pilnas dar vienas internetinis kulinarinis žurnalas Luscious
  • Vienų greičiausių tolimų atstumų bėgikų Tarahumaros indėnų mėgstamas valgis - pinole ir gėrimas - iskiate. Anot bėgikų, tarahumara mityba puikiai treniruojantis ir bėgant ultramaratonus, o chia fresca/iskiate gėrimas iš čijos (ispaniškojo šalavijo) sėklų greitai sugrąžina jėgas ir atgaivina. 
  • Mano receptų knygų wishlist'as vis ilgėja ir ilgėja. Šį mėnesį prisidėjo Gather, Primal Cravings ir Beyond Bacon. Vien paveikslėliai ir nuotraukos kokios gražios... Kalėdų seneli, ar girdi? 

Mažiau valgomos:
  • Puikiai padaryta nuotrauka, kuri atrodo tarsi keturios. Kiek vargo ir laiko prireikė, kol kažkas viską  surinko, supirko ir taip tiksliai sudėliojo. Kaži, kiek jiems laiko prireikė po to viską sutvarkyti. 
  • Ar jau girdėjote apie naują istoriją Forty Days of Dating? Du Niujorke gyvenantys draugai nusprendžia 40 dienų susitikinėti tik vienas su kitu. Vaikinas nepastovus ir vis keičiantis merginas, mergina per greitai prisiriša ir per daug investuoja į draugystes. Kartu jie bandys išspręsti šias problemas ir rašys savotišką dienoraštį/pildys klausimyną. Viskas vyko kovą ir balandį, o nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio kasdien yra paviešinamas vienos dienos įrašas. Tarsi romantinis serialas ant popieriaus!
  • The Oatmeal autorius Matthew Inman piešia juokingas ir taiklias istorijas. Pasirodo, jis dar ir bėgikas, todėl visiškai nekeista, jog priežastys, dėl kurių Matthew bėgioja, sugulė į vietomis juoką sukeliančią, bet kartu labai teisingai autoriaus mintis perteikiantį komiksą.
  • Dainininkė Amanda Palmer kaip visada provokuojanti ir nenuspėjama. Šįkart - jos naujas metodas kaip kovoti su bulvarine spauda.

2013 m. liepos 7 d.

"Kuskuso" salotos su feta

Mane kaip moterį labai veikia akcijos. Kažkokia smegenų programinės įrangos klaida. Vieną rytą IKI eidama nusipirkti kavos, pamatau viduryje sukrautą krūvą kiaušinių dėžučių, pažymėtų kaina "4.99 Lt". Elementariausių narvuose augintų vištų kiaušinių. Brangu. Kitą rytą vėl susiduriu su ta pačia krūva, tačiau kortelė šalia jau skelbia "Akcija. 2.69 Lt". Ir man iškart kyla noras jų nusipirkti. Kvailystė. 
Visą žiemą ir pavasarį liūdnai stebėjau žiedinių kopūstų pardavimo kainų tendencijas: 7.99 Lt už teniso kamuoliuko didumo žiedinį kopūstą. Ten net valgyti nėra ką. Užtat prieš porą savaičių žiediniai kopūstai atpigo. Man iš to nepritekliaus visai protas pasimaišė ir šiandien pastebėjau, kad jau turiu tris žiedinio kopūsto galvas, o planų joms sunaudoti - jokių. Tačiau kadangi kalafioras tikrai universalus produktas (tinka picai, maltinukams, piemenėlių pyragui gaminti), ilgai galvoti neteko. Šiaip jau šios salotos gaminamos su kuskuso kruopomis, tačiau patikėkit manimi, tikrai jų nepasigesit, o valgantys nesupras, jog valgo ne kruopas, o daržovę. Lengvos, tinkančios įsimesti į darbą pietums ar patiekti kaip užkandį išvykoje į gamtą. 

Žiedinio kopūsto "kuskuso" salotos su feta
1 žiedinis kopūstas
3 šaukštai aliejaus
1 arb. šaukštelis druskos
2 kekiniai pomidorai
2 agurkai
170 g juodųjų alyvuogių
1/2 raudonojo svogūno
75 g fetos sūrio
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
2 šaukštai balzamiko acto
1 šaukštas baltojo vyno acto
1 arb. šaukštelis druskos
1 arb. šaukštelis juodųjų pipirų
1/2 arb. šaukštelio česnako granulių
1/2 arb. šaukštelio džiovinto raudonėlio
1/2 arb. šaukštelio džiovinto čiobrelio
šviežių petražolių
Žiedinį kopūstą sulaužykite žiedinėliais, suberkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite iki kopūstas primins mažus ryžių grūdelius (jei neturite virtuvinio kombaino, galite smulkinti ir peiliu). Į keptuvę įpilkite naudojamo aliejaus ar kitokių riebalų, suberkite žiedinį kopūstą, įberkite šaukštelį druskos, išmaišykite. Ant vidutinės ugnies kepkite susmulkintą žiedinį kopūstą apie 8-10 minučių, kol jis gražiai pagels (bet ne suskrus). Išberkite paruoštą "kuskusą" į dubenį ir, kol ruošite daržoves, leiskite atvėsti.
Pomidorus ir agurkus nuplaukite. Pomidorus supjaustykite kubeliais, agurkus nulupkite ir išskobkite sėklytes bei taip pat supjaustykite kubeliais. Nupilkite nuo konservuotų alyvuogių skystį ir alyvuoges supjaustykite. Griežinėliais susmulkinkite raudonojo svogūno puselę. Dubenėlyje sumaišykite alyvuogių aliejų, balzamiko ir baltojo vyno actus, suberkite druską, pipirus, česnako granules, čiobrelį ir raudonėlį, viską gerai sumaišykite, suberkite susmulkintą svogūną, uždenkite dubenėlį, ir leiskite padažui pastovėti šaldytuve bent 10 min. 
Į "kuskuso" dubenį suberkite pjaustytus agurkus, pomidorus ir alyvuoges, išmaišykite, supilkite paruoštą padažą, dar kartelį viską išmaišykite, suberkite sutrupintą fetos sūrį. Galiausiai supjaustykite pluoštelį petražolių ir įmaišykite į salotas. Patiekalas keturiems asmenims.
Receptas pritaikytas iš The Candid Appetite