2012 m. gruodžio 16 d.

Akimirkos gruodį

(Please scroll down for English version of the post)
Valgomos:
  • Spaudžiant šaltukui, siaučiant pūgai už lango, taip jauku įsijungti kalėdinę dainą ir įsitaisyti prie židinio su puodeliu karšto vyno. Na, ar karšto sidro šiuo atveju. Mmmmm, jaučiu atkvepiant Kalėdas.
  • Kalėdos neatsiejamos nuo imbierinių, meduolinių, cukrinių, sviestinių ir visokių kitokių -inių sausainių. Jei dar turite vietos orkaitėje ir pilvuke, visai ne pro šalį būtų išbandyti nors vieną iš 10 sveikų kalėdinių sausainių receptų ar vieną iš šių 20 sveikų sausainių receptų. Lauksiu atsiliepimų (ir nors kelių paragauti :P).
  • Jei trūksta idėjų, kaip gi čia nustebinus namiškius ar kolegas savo gamintais skanėstais, išbandykite sniego senius ant pagaliuko ar sutirpusių nelaimingų sniego senių sausainius. Garantuoju, kad patiks net ir tai amžinai viskuo nepatenkintai kaimynei ar piktam kolegai. 

Mažiau valgomos:
  • Kavos mylėtojams: kaip popieriniai kavos puodeliai virsta menu
  • Parduotuviniai katalogai ir vieno eilinio vyruko mintys apie juos... (Gal kam bulvių plovimo pirštinės už 12 dolerių?)
  • Per Kalėdas kaip visada žiūrėsim Vienas namuose visas trisdešimt dalių, filmas Tegyvuoja meilė ir jo garso takelis irgi nepaliaujamai suksis visu šventiniu laikotarpiu. Dar kartais žvilgtelsim į Cameron Diaz ir Kate Winslet susikeičiant namais Kalėdoms. Mažai tikriausiai kam žinomas senutis senutis 1942-ųjų filmas Holiday Inn su Bing Crosby ir Fred Astaire. Šiame filme pirmąkart ekrane nuskambėjo dabar jau kalėdine klasika tapusi White Christmas. Tikrai patariu pažiūrėti.
  • Kas sakė, kad kai šalta, vienintelė išeitis - susisukti į antklodę ir stengtis kuo mažiau judėti? Gerai jau, gerai, sakiau aš, bet jokiu būdu manęs neklausykit ir griebkit slides/rogutes/pačiūžas/baldus... na, ar veikit ką nors kitą iš šio 10 užsiėmimų, kai šalta (valgymas ir karšto vyno gėrimas nesiskaito) sąrašiuko.  

MOMENTS IN DECEMBER
Edible:
  • When there's a nip in the air and snow storm outside your window, it's so lovely to turn on some Christmas song and make yourself comfortable in front of a fireplace with a glass of mulled wine. Or with a glass of mulled cider in this case. Mmm, I feel Christmas comi... scenting.
  • Christmas is closely linked to all the ginger, honey, sugar, butter and all the other cookies. If you still have some place in your oven and tummy, it would be great to make some of these 10 healthy Chrismtas cookies recipes or try one of these 20 healthy cookies recipes. (I am waiting for your comments and probably couple of those to taste :P)
  • If you lack genius ideas how to surprise your family or colleagues, try these snowmen on the stick or sad melted snowmen sugar cookies. I promise even your always disgruntled neighbour or angry colleague will love them.
Less edible:
  • For the coffee lovers: how paper coffee cups become an art.
  • Shop catalogs and hilarious thoughts of one simple man (Anyone needs a special glove to clean a potato for 12 dollars?).
  • Once again during Christmas we're gonna watch all the thirty parts of Home Alone. Love Actually and its soundtrack is gonna play non-stop during holidays. We'll also probably take a glance at Cameron Diaz and Kate Winslet exchaging their houses for Christmas. Not everyone knows this good old movie from 1942's Holiday Inn with Bing Crosby and Fred Astaire. The song White Christmas was played on the screen for the first time in this movie. I really recommend to watch it.
  • Who said that when it's cold the only option is to wrap into the blanket and try to move as less as possible? Okay okay, I might have said this once or twice but don't listen to me, grab your skis/sleighs/skates/furniture... well, or do something else from this list of 10 activities to do when it's cold (eating and drinking mulled wine do not count).

2012 m. gruodžio 10 d.

Paprastutis šokoladinis tortas

Paradoksas: pastaruoju metu receptai, kuriuos labai noriu išmėginti, kurių gaminimo procesą kruopščiai įsiamžinu nuotraukose (juk reikės įdėti į blog'ą!), pasirodo besą tokie... nekokie ir neverti jūsų dėmesio, o receptai, kuriuos darau tik dėl savęs, išeina šimtus kartų geriau nei į juos dėtų vilčių kiekis. Taip ir su šiuo šokoladiniu tortuku. Nutiko taip, kad viršininko gimtadienis išpuolė vidury savaitės. Iš tiesų kasdien į darbą einu kaip į šventę, o apsilankymas boso kabinete ne tik kad negąsdina, bet dažniausiai net pradžiugina. Tad būtinai būtinai norėjau kažkaip atsidėkoti. Kadangi dėkoti moku tik vienu būdu - sausainiais, tortais ir pyragais, mano padėka tapo šokoladinis tortas. Kaip jau minėjau, gimtadienis papuolė viduryje savaitės, tad nesinorėjo iki vidurnakčio prastovėti prie puodų ir kaip zombiui kitądien eiti į darbą. Štai todėl receptą išsirinkau tikrai nesudėtingą ir paprastą, bet tai oiiiiii, visai nereiškia, kad jis nuvylė. Priešingai, tortukas sulaukė gana nemažai pagyrų. 
Pridursiu, kad tortukas, deja, turi ir gliuteno, ir pieno produktų, ir rafinuoto cukraus, bet kartą į metus galima ir to :)

Torto papločiams reikės:
3/4 stiklinės kakavos (~185 ml)
2 didelių kiaušinių
1/2 stiklinės grietinės (~125 ml)
1 stiklinės šilto vandens (~250 ml)
3 valg. šaukštų aliejaus (pvz., alyvuogių)
2 arb. šaukštelių vanilės ekstrakto (ar vanilės ankšties miltelių)
1,5 stiklinės miltų (~375 ml)
1,5 stiklinės cukraus (~375 ml)
1,5 arb. šaukštelio sodos
3/4 arb. šaukštelio kepimo miltelių
0,5 arb. šaukštelio druskos

Glaistui reikės:
340 g sviesto (kambario temperatūros)
30 g tirpdyto juodo nesaldinto šokolado (jei nesaldinto nerasite, naudokite tokį, kuriame mažai cukraus, pvz. Lindt 85 proc. juodąjį šokoladą)
0,5 arb. šaukštelio vanilės ekstrakto (ar miltelių)
2-3 stiklinių cukraus pudros (~500-750 ml, apie 500 g)

Dideliame dubenyje sumaišykite kiaušinius, grietinę, vandenį, aliejų ir vanilę iki vientisos masės. Miltus, kakavą, cukrų, kepimo miltelius, sodą ir druską supilkite į kitą dubenį ir elektriniu mikseriu gerai išmaišykite. Į sausąjį mišinį iš lėto įmaišykite kiaušinių masę ir mikseriu plakite iki kol tešla taps vientisa (apie dvi minutes). Kepimo formą (maniškė buvo 21 cm skersmens) ištepkite sviestu, išklokite kepimo popieriumi ir popierių ištepkite sviestu (kad tortas tikrai tikrai nesugalvotų prikepti kur nors), supilkite tešlą. Formą įkiškite į iki 180 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 40 minučių (anot recepto 40 minučių, bet saviškį kepiau 1h 30 minučių... turiu įtarimą, kad mano orkaitė išsiderinusi, gal dėl to, tačiau bet kuriuo atveju, ar biskvitas iškepęs patikrinkite mediniu pagaliuku įbesdami į biskvito vidurį: jei ištraukus jis bus sausas - tortas iškepė ir galit traukti). Išėmę iš orkaitės, palikite 20 minučių pravėsti formoje, o po to išimkite iš formos ir prieš darydami tolimesnius žingsnius leiskite biskvitui visiškai atvėsti (todėl patogiausia būtų biskvitą išsikepti iš vakaro).
Atvėsusį biskvitą perpjaukite į tris dalis (vertikaliai, ne horizontaliai!). Teisybės dėlei reikia paminėti, kad aš saviškį tortą gaminau iš trijų papločių, tačiau jie buvo iš dviejų skirtingų kepimų. T. y. pirmasis biskvitas labai negražiai pakilo (taip sakant, susidarė Everestas vidury torto), tad teko viršų nupjauti ir kepti antrąjį biskvitą, iš kurio panaudojau tik trečdalį (bet nepergyvenkit, visas likusias torto dalis kuo puikiausiai panaudojau kitam receptui, kuris irgi netikėtai labai puikiai pavyko). Taigi, supjaustytą biskvitą atidėkite į šalį ir pereikite prie šokoladinio glaisto gaminimo. Juodajį šokoladą ištirpinkite (jei dar to nepadarėte) ir leiskite šiek atvėsti. Sviestą elektriniu mikseriu išplakite iki purumo (todėl būtų geriausia, kad sviestas nebūtų akmens kietumo). Toliau plakdami, supilkite vanilę ir tirpintą šokoladą, galiausiai po truputėlį įsijokite cukraus pudrą. Plakite iki kol glaistas taps vientisas. 
Na va, dabar jau galite pertepti papločius švelniai šokoladiniu glaistu, tuo pačiu glaistu aptepti viršų, šonus, išlyginti ir papuošti kaip tik fantazija leidžia. Aš saviškio šonus aplipinau skaldytais lazdyno riešutais ir viršų pabarsčiau juodojo šokolado drožlėmis. Sakau, tikrai paprasta :)
Iš kur išsisaugojau šį receptą tiksliai pasakyti nebegaliu... tik žinau, kad tai buvo internetinis žurnalas, kuriame šis tortas buvo papuoštas karpytais gyvūnėliais ir stovyklavimo tema. Gal kas žino, kaip tiksliai tas žurnalas vadinasi? (Redaguota 2013-03-07: Radau! Receptas iš žurnalo Sweet Paul 2011 rudens numerio).

2012 m. gruodžio 1 d.

Žiedinio kopūsto pica

(Please scroll down for English version of the post)
Ponios ir ponai, jūsų dėmesiui scenoje vėl pasirodo nuolatinė Voras Tinkle žvaigždė Fioras, Kala Fioras (atsiprašau, matyt būsiu per daug Bond, James Bond prisižiūrėjusi). Paragavus įprastinės picos, mane dažnai užgraužia sąžinė (juk taaaaip nesveika, čia nieko vertingo, eik griaužt salotos lapą), tačiau kaskart gėriuosi kaip patogu ir paprasta picą gaminti ir mėgautis. Ir kaip universalu - ant pagrindo gali sumesti bet ką ir niekas negalės ginčytis, kad netinka - čia juk pica. Vat, todėl eilinį kartą išsitraukiau kalafiorą ir susiradau taip visų Paleo šalininkų pamėgtą kalafioro picos pagrindo receptą. Ir patikėkit, kalafioro skonio visai nesijaučia. Na, nors ir tikrojo picos traškumo ir to gliuteninio skonio čia nebus, tačiau šita pica nesulauks jokių sąžinės priekaištų. Jokių! Nada! Niente!

Picos pagrindui reikės:
1 galvos žiedinio kopūsto
3 kiaušinių
1/2 puoduko migdolų
prieskonių (čiobrelio, raudonėlio), česnako granulių, druskos
Žiedinį kopūstą suskabykite į mažesnius žiedynus ir sumetę į virtuvinį kombainą susmulkinkite iki balta masė pradės panašėti į ryžius. Visą masę po truputėlį sukrėskite į sūrmaišį ar tiesiog keturgubą marlę (yra toks lietuviškas žodis?) ir gerai išsunkite sultis, kurios išsiskyrė smulkinant kopūstą. Šitas žingsnis labai svarbus, kadangi nepašalinus drėgmės iš žiedinio kopūsto, masė nesulips ir galiausiai turėsite skardą, pilną kalafiorinės košės (irgi skanu, bet vaizdo nėra), o ne picos pagrindą. Į "nudrėgnintą" kalafioro masę įmuškite kiaušinius ir gerai išmaišykit. 
Pusę puoduko migdolų sumalkit iki smulkių miltų (arba jei turit, gali naudoti ir pirktinius migdolų miltus) ir suberkite į kalafiorų-kiaušinių dubenį, įberkite prieskonių, česnako granulių, druskos. Viską gerai išmaišykite.
Masę išpilkite (tiksliau iškelkite, nes ji bus gana tiršta) į skardą išklotą sviestiniu popieriumi (arba picai skirtą  kepimo  indą) ir paskirstykite po visą skardą bei išlyginkite. Pagrindą kepkite iki 230 C įkaitintoje orkaitėje 8-10 minučių, iki kol šiek tiek apskrus pagrindo krašteliai. Ištraukite skardą ir toliau picą ruoškite kaip paprastai. Aš dažniausiai ant pagrindo tepu pomidorų pastą (tokią, kurioje nėra cukraus ar milijono trijų šimtų konservantų), uždedu kokio nors baltymų turinčio maisto, pvz., vištienos ar jautienos, užberiu daržovių, kaparėlių, alyvuogių. Na, čia jau fantazijos (ir šaldytuvo turinio) reikalas. Kaip amerikiečių posakis teigia, tinka viskas, išskyrus virtuvės kriauklę. Galiausiai picą įkiškite dar 10-15 min. į 205 C orkaitę.  Na, o galiausiai - valgykite (aišku, prieš tai būtų gerai ištraukti iš orkaitės). 
Receptas iš interneto platybių, bet panašius galite rasti Foodie McBooty ir glutenfreehappytummy.
iš ankstesnių kepimų

CAULIFLOWER PIZZA CRUST
Ladies and Gents, on the stage for your consideration once again you can see Flower, Cauli Flower (excuse me, I've probably watched too much of Bond, James Bond). Eating a traditional pitzza usually results in pricks of conscience (that's soooo unhealthy, there's nothing of a value, go nibble on a lettuce), but every time I admire how convenient and easy it is to make pizza and enjoy it. And how versatile - you can throw anything on the pizza base and nobody can argue with your choices - it's a pizza, everything suits here.  That's why once again I took my cauliflower and found a Paleo-ists' favourite recipe for pizza base. And believe me, there is no cauliflower flavour to be found. Sure, it's not a crispy gluten-y pizza you might be used to, but this one will never make you feel guilty about eating unhealthy.

For the pizza base you'll need:
1 cauliflower head
3 eggs
1/2 cup of almonds
herbs (thyme, oregano), dried garlic, salt

Divide cauliflower head into smaller florets and throw them into food processor. Rice the cauliflower (I mean, process the florets until they remind of rice). Put the "rice" one spoon at a time into cheesebag (or simple cheesecloth - I use four layers of gauze bandage) and wring the juice out. This step is really important, since if there is too much moisture in the cauliflower, the dough doesn't stick together and you end up having a tin full of hot cauliflower mess (delicious but not a pretty sight) instead of pizza base. Add eggs into moisture-less cauliflower and mix everything well.
Grind almonds into flour (or you can use store-bought almond flour) and add them into the bowl with cauliflower, also add herbs, garlic, salt, mix everything well.
Pour the cauliflower mix (well, take the mix out as it will be pretty thick) onto the baking sheet covered with baking paper (or on the pizza pan), spread it and smooth it out. Bake the base in the 230 C oven for 8-10 minutes until the edges brown a little. Take the pan out and continue preparing the pizza as usually. Most of the time I use tomato paste (one where is no sugar or three million two hundred additives), add some protein source (e. g. chicken or beef), veggies, capers, olives. That's a matter of your fantasy (and of fridge contents). Just like the American saying tells us: There fits everything but the kitchen sink. After adding toppings, put your pizza into 205 C oven and bake it for 10-15 minutes. Well, and finally, eat it (of course it would be convenient to take the pizza out of the oven firstly).
The recipe's from the wide world web but you can find similar ones on Foodie McBooty blog or glutenfreehappytummy blog.